NARCISIZMAS - NE PSICHIKOS LIGA, O ASMENYBĖS SUTRIKIMAS

Reikia suprasti skirtumą, kad narcisistinis asmenybės sutrikimas - tai ne psichikos liga (nors tarp narcizų yra ir psichinėmis ligomis sergančių žmonių), bet asmenybės sutrikimas. Kas reiškia, kad kasdienybėje racionaliai funkcionuoti narcizui nekyla jokių rūpesčių, priešingai – turėdami skurdų emocinį pasaulį, narcizai paprastai gyvena savo prote ir yra itin gerai išlavinę protinius sugebėjimus ir užaštrinę liežuvį. Ir visuomenėje siekti aukštumų jam net paprasčiau nei vidutiniam sveikam žmogui, nes narcizas neturi to daugumai žmonių būdingo “balasto, trukdžio” kaip sąžinė, moralė, vidinis tiesos pajautimas, tad be skrupulų lipdamas kitiems per galvas ir naudodamasis žmonėmis kaip daiktais, gana dažnai pasiekia didelės išorinės sėkmės. Tad siūlau nuo šiandien pradėti atidžiau stebėti žmones ir pasverti savo pasitikėjimo laipsnį. Neatsitiktinai daug narcizų yra tarp aukšto rango pareigūnų, tarp žmonių, užimančių autoritetingus postus ir darančių didelę įtaką masinei sistemai. Yra narcizų net tarp dvasinių lyderių, psichoterapeutų ir medikų, ypač tarp politikų, profesorių ir advokatų, bei tarp estrados žvaigždžių ir kitų iš anksto geru vardu pagarsėjusių profesijų ar socialinių sluoksnių atstovų. Ten jie tiesiog klesti, nes vien jų socialinė padėtis jiems jau yra papildoma priedangos priemonė, ir, antra, tai didelė erdvė asmeninėms įtakos zonoms plėsti. Be to, narcisistinė asmenybė paprastai kelia sau, kaip ir aplinkai, liguistai aukštus reikalavimus, tad tokiu liguistu reiklumu ir agresyvumu išties ir išsireikalauja daugiau nei kiti žmonės su labiau išvystytu emociniu intelektu. Taigi, narcisizmas yra laikomas ne psichikos liga, o asmenybės sutrikimu.  

 

Narcizas, panorėjęs, gali elgtis nepriekaištingai adekvačiai, dažniausiai geba būti itin žavus, ir gerai nutuokia, koks jo elgesys yra priimtiniausias visuomenėje, o ko kitiems matant dera nedaryti. Dėl didelio šių personažų dviprasmiškumo ir labai įtikinamo talento apsimesti dorais žmonėmis, iki šios dienos tik itin retas žmogus spėja juos identifikuoti laiku, ir dėl to informacija apie sutrikimą plinta ne taip aiškiai ir sklandžiai, kaip turėtų. Narcizas yra nuo mažens išstudijavęs, kaip, kur, kada kokį elgesį taikyti, kad gautų konkrečius rezultatus, ir jį taiko. Dar daugiau, jis net geriau tai daro už įprastą žmogų, būdamas neprilygstamu manipuliatoriumi ir taktiku. 

 

Ir nebūtų tame problemos, jei tie veiksmai būtų nukreipti gėrio tikslais, bet sutrikimas tuo ir sutrikimas, kad paprastai visi narcizo norai yra destruktyvūs, nes paremti parazituojančiu gyvenimo būdu, o naudos siekiama išskirtinai sau vienam, neatsižvelgiant į savo veiksmų žalą ir tolesnes pasekmes kitų žmonių ar planetos gerovei, sveikatai, gyvybei. Be to, dažnu atveju veiksmai, nukreipti sabotuoti (žeminti, liūdinti, išduoti, tyčiotis ir kt.) kitus žmones, narcizui yra būtina dienos dozė, nes teikia energijos ir džiaugsmo.

Jo psichika aiškiai suvokia, ką ir kodėl daro, bet vistiek tai daro, nes asmenybei trūksta kelių varžtelių. Bet ne psichikoje, o moralėje ir emociniame pasaulyje. T.y. trūksta ne psichinio, o moralinio ir emocinio adekvatumo. Taigi nors protiškai jis yra labai adekvatus, emociškai jis toks nėra. Jis gali ramia širdim elgtis antihumaniškai, nes intelektas emocinių programų nepalaiko, jis dirba tik intelektinį darbą. Narcizo emocinis pasaulis labai siaurutis, kaip nuomojami 6m² butukai Šanchajaus centre, Kinijoje, tad narcizo emocinėje vienutėje neužtenka vietos kitų emocijoms. Ten nėra procesoriaus toms emocijoms virškinti, nei adapterio jas suprasti. Jis jų nesuvokia ir joms niekada neatsivers. O jei ir atsivers, tai greičiausia, ką pajus – tai susierzinimą ir pyktį, į sistemą patekus svetimkūniui (svetimai emocijai), o tada vėl išstums ją atgal į aplinką, iš kurios ši emocija atėjo. Nesugeneruoja jis normaliai ir savo visų jausmų, išskyrus kelis primityviausius, grubiuosius – asmeninį skausmą, asmeninį pavydą, asmeninį pyktį ir norą laimėti varžantis.

Nėra susiformavę žmogiškumo pagrindai – nėra vidinio teisingumo pajautimo ir traukos teisybei, nesivystė (nebuvo pagalbos vystant) dorybinė sistema, empatiškumas, atjauta, sąžinės jausmas. Tad jie meluoja kaip kvėpuoja, melo naudodami lygiai tiek, kiek jo reikia norimam rezultatui pasiekti. Dar kartą pasikartosiu, narcizų psichika nesutrikusi. Sutrikęs jų gebėjimas būti gerais žmonėmis.